Investavimas pradedantiesiems: 10 dažniausių klausimų

Su kiek pradėti, ar galima viską prarasti ir ką daryti, kai rinka krenta. Atsakymai su skaičiais ir nuorodomis, kur pasigilinti.

10/22/20266 min read

Trumpai. Pradžia: pirmiausia finansinė pagalvė 3–6 mėnesių išlaidoms, tada užtenka kelių dešimčių eu

Atsidarai banko programėlę, užsuki į skiltį „Investavimas“ ir po minutės ją uždarai. Ne todėl, kad neįdomu. Tiesiog galvoje sukasi dešimt klausimų, o atsakymo neturi nė į vieną.

Gera žinia ta, kad tie klausimai beveik visiems vienodi, o atsakymai paprastesni, nei atrodo. Po kiekvienu rasi nuorodą, jei norėsi pasigilinti.

Prieš pradedant

1. Ar pirmiausia nereikia susitaupyti?

Taip, bent šiek tiek. Pirmiausia reikia finansinės pagalvės — pinigų netikėtumams: sugedusiam automobiliui, ligai, darbo paieškoms. Be jos pirmas didesnis smūgis gali priversti parduoti investicijas pačiu blogiausiu metu, kai jos kaip tik atpigusios. Įprastai skaičiuojama 3–6 mėnesių būtinosios išlaidos.

Brangią vartojimo paskolą ar kredito kortelės skolą irgi verta grąžinti anksčiau. Paprastas skaičiavimas: jei paskolos palūkanos 15 %, kiekvienas grąžintas euras tau „uždirba“ užtikrintus 15 %. Tokios grąžos nepažada jokia rinka.

Tik laukti, kol pagalvė bus pilna iki paskutinio euro, nebūtina. Mes patys algos dieną pirmiausia „sumokame sau“, tai yra pervedame dalį investicijoms, ir tik tada skirstome likusius pinigus namams ir atostogoms. Todėl investavimas pas mus nestovi eilėje. Pagalvę galima kaupti ir kartu pradėti investuoti nedidelę sumą.

Kiek pagalvės reikia tau: Finansinės pagalvės skaičiuoklė ->

2. Su kiek pinigų galima pradėti?

Su mažiau, nei manai. Daug platformų leidžia pirkti ne tik visą fondo vienetą, bet ir jo dalį, tad pradėti galima nuo kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Svarbiau ne suma, o reguliarumas. Pavyzdžiui, 50 € kas mėnesį per 20 metų, jei grąža būtų 6 % per metus, virstų maždaug 22 700 €, nors pats įdėtum 12 000 €. O kai pajamos paaugs, įmoką visada galėsi padidinti.

Tik prieš pradėdamas pažiūrėk, kiek kainuoja pirkimas. Jei už kiekvieną pirkimą imamas 1 €, nuo 20 € įmokos tai jau 5 % — beveik visa metų grąža, jei skaičiuotume su 6 %.

Pasiskaičiuok savo sumą: Sudėtinių palūkanų skaičiuoklė ->

3. Į ką investuoti, jei nieko nesuprantu apie akcijas?

Gera žinia: rinktis atskirų įmonių ir spėlioti, kuri jų laimės, nereikia. Tam yra indeksiniai fondai (ETF). Vienu pirkimu tampi šimtų ar net tūkstančių įmonių smulkiu dalininku, o fondas tiesiog seka pasirinktą indeksą, pavyzdžiui, didžiausių pasaulio įmonių.

Mūsų nuomone, pradžiai užtenka suprasti tris dalykus: kokį indeksą fondas seka, kiek jis kainuoja per metus (tai rodo TER) ir ką daro su dividendais — reinvestuoja (Acc) ar išmoka tau (Dist). Mes renkamės kaupiamuosius (Acc) fondus: kol nieko neparduodi, nėra ir ką deklaruoti. Tai mūsų pasirinkimas, ne patarimas — abu variantai turi savo logiką.

Plačiau: Kas yra ETF ir kaip jis veikia ->

Grąža ir rizika

4. Kiek realiai galima uždirbti?

Garantuoto skaičiaus niekas nepasakys, bet istorija duoda orientyrą. Išsivysčiusių šalių akcijų indeksas MSCI World, skaičiuojant eurais, nuo 2000 m. pabaigos iki 2026 m. rugsėjo augo vidutiniškai 6,67 % per metus. Ir tai su 2008 m. finansų krize per vidurį.

Paskutinis dešimtmetis buvo daug dosnesnis — 12,69 % per metus. Gražu, bet tikėtis, kad taip bus visada, mūsų manymu, per drąsu. Todėl šio straipsnio pavyzdžiuose skaičiuojame su kuklesniais 6 %. Ir dar: iš grąžos atimk infliaciją ir mokesčius. Tik tai, kas lieka, yra tikrasis tavo pinigų prieaugis.

Kiek suvalgo infliacija: Infliacijos poveikio skaičiuoklė ->

5. Ar galiu prarasti viską?

Jei visus pinigus sudėsi į vienos įmonės akcijas — taip, gali. Įmonės bankrutuoja, net ir garsios.

Platus fondas šią riziką išskaido. MSCI World indekse šiuo metu yra 1 249 įmonės iš 23 šalių, ir kad prarastum viską, turėtų žlugti jos visos.

O štai laikinai netekti pusės vertės — visai realu. Nuo 2001 m. gegužės iki 2009 m. kovo šis indeksas eurais buvo nukritęs 53,6 %. Kol neparduodi, tai dar ne galutinis nuostolis, bet matyti tokį skaičių savo sąskaitoje vis tiek baisu. Todėl į akcijas verta dėti tik tuos pinigus, kurių neprireiks bent 5–10 metų.

Plačiau apie riziką: Pradedančiojo investuotojo gidas ->

6. Ką daryti, kai rinka krenta?

Dažniausiai — nieko. Ir tai sunkiausia.

Kritimai yra įprasta investavimo dalis, ne gedimas. Per 2012–2025 m. MSCI World eurais 12 metų baigė pliuse ir 2 minuse, o po blogiausių, 2022-ųjų (−12,8 %), atėjo 2023-ieji su +19,6 %.

Mūsų sūnus iš grafikų jau žino, kad žalia — gerai, o raudona — blogai. Suaugusiam verta žinoti dar vieną dalyką: jei investuoji kas mėnesį ta pačia suma, raudonu metu už tuos pačius pinigus nuperki daugiau fondo vienetų. Blogiausia, ką gali padaryti, — parduoti iš baimės, nes tada laikinas nuostolis tampa tikru.

Kaip veikia reguliarus investavimas: Reguliaraus investavimo (DCA) skaičiuoklė ->

7. Gal geriau palaukti, kol rinka nukris?

Suprantama mintis — niekas nenori pirkti brangiai. Ir kartais rinka tikrai nukrenta netrukus po to, kai pradedi. Bėda ta, kad niekas iš anksto nežino, kada tai bus. Kol lauki, rinka gali kilti dar kelerius metus, o kai kritimas pagaliau ateina, kainos kartais vis tiek būna aukščiau nei tada, kai pradėjai laukti.

Laukimas irgi kainuoja. Mūsų skaičiavimu, jei 30 metų investuotum po 200 € per mėnesį ir grąža būtų 6 %, pradėjęs vieneriais metais vėliau po tų pačių 30 metų turėtum maždaug 13 400 € mažiau. Įmokų praleistum tik už 2 400 € — visa kita yra augimas, kurio nebespėji pagauti.

Tavo laukimo kaina: Laukimo kainos skaičiuoklė ->

Amžius, mokesčiai ir saugumas

8. Ar ne per vėlu, jei man 40?

Ne. Iki 65-erių lieka 25 metai, o tai ilgas laikas pinigams augti.

Pavyzdžiui, 200 € per mėnesį nuo 40 iki 65 metų, esant 6 % metinei grąžai, virstų maždaug 135 000 €. Iš jų 60 000 € būtų tavo įmokos, o likusi dalis užaugtų pati.

Nemeluosime: laikas svarbus. Su ta pačia suma pradėjęs 30-ies turėtum apie 275 000 €, o 50-ies — apie 57 000 €. Todėl verčiau klausti ne „ar dar verta“, o „kiek galiu atidėti nuo šio mėnesio“.

9. Ar reikės ką nors deklaruoti?

Kol tik perki ir laikai — ne. Mokestis atsiranda tik tada, kai parduodi su pelnu arba gauni dividendų.

Pagal 2026 m. tvarką, jei parduodi įprastoje sąskaitoje, už pirmus 500 € pelno per metus mokesčio nemoki, o nuo likusios dalies mokamas 15 % pajamų mokestis. Tokias pajamas deklaruoji kitų metų pavasarį, iki gegužės 1 d. Didesnis tarifas (20–32 %) gresia tik tada, kai tokių ir kitų ne darbo pajamų per metus susidaro daugiau nei 27 745,80 €, o fondą laikei trumpiau nei 5 metus. Pradedančiajam tai retai aktualu.

Yra ir kitas kelias — investicinė sąskaita. Joje mokestis atidedamas tol, kol išsiimsi daugiau, nei įnešei, todėl ji patogi ilgai investuojantiems. Tačiau ją reikia deklaruoti kasmet, o 500 € lengvata jai netaikoma.

Ką tiksliai sako VMI: Kaip apmokestinamos finansinių priemonių pardavimo pajamos ->

10. Kas bus, jei bankas ar brokeris bankrutuos?

Tavo investicijos neturėtų dingti kartu su juo. Nupirkti fondo vienetai priklauso tau ir laikomi atskirai nuo brokerio turto, todėl jo bankrotas jų nepanaikina.

Jei vis dėlto dėl klaidų ar sukčiavimo dalies pritrūktų, Lietuvoje licencijuotų įmonių klientus saugo investuotojų draudimas — iki 22 000 € vienam žmogui vienoje įmonėje. Tik atmink: jis saugo ne nuo kainų kritimo, o nuo to, kad įmonė negalėtų grąžinti tavo turto. Todėl prieš atidarydamas sąskaitą pasitikrink, ar įmonė turi Lietuvos banko ar kitos ES šalies priežiūros institucijos leidimą. Tai užtrunka porą minučių.

Pasitikrink įmonę: Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašas ->