Sąskaitoje guli 10 000 €. Neliečiate jų: tai atsarga, kuria ramu pasikliauti. Praeina dešimt metų, o banko programėlė vis dar rodo 10 000 €. Nė cento mažiau.
Skirtumas išryškėja tik parduotuvėje. Už tuos pačius pinigus nupirksite tiek, kiek šiandien nupirktumėte už 7 441 €. Pinigai niekur nedingo, sumažėjo tai, ką jie gali nupirkti.
Tai ir yra infliacija. Ji neatsiunčia sąskaitos ir niekada nepasirodo banko išraše, todėl ją taip lengva ignoruoti. Žemiau paaiškiname, iš kur tie 2 559 €, kiek infliacija Lietuvoje siekia dabar ir kodėl mūsų skaičiuoklės kalba apie „realią“ grąžą.
Kas yra infliacija ir kodėl jos nesimato
Infliacija rodo, kaip sparčiai vidutiniškai kyla prekių ir paslaugų kainos. Ją skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra (iki 2023 m. vadinta Statistikos departamentu): kiekvieną mėnesį seka tipinio gyventojo pirkinių krepšelio kainą, kuriame yra maistas, būstas, degalai, restoranai ir dar daug kas, ir lygina ją su ta pačia prieš metus. Jei krepšelis, pernai kainavęs 100 €, dabar kainuoja 106,10 €, metinė infliacija yra 6,1 %.
Mechanizmas paprastas, bet jį sunku pastebėti, nes pats skaičius nesikeičia. Atlyginimas, santaupos, indėlis – matote tuos pačius eurus, o jų vertė slysta po truputį, kiekvieną mėnesį. Mūsų nuomone, būtent todėl infliacija verta dėmesio labiau nei daugelis rūpesčių, kuriuos matome kasdien: ji nieko neišgąsdina, kol nepalyginate sumos su praeitimi.
Kaip iš 10 000 € lieka 7 441 €
Pradėkime nuo apvalaus pavyzdžio: metinė infliacija 3 %. Tai ne prognozė, o skaičius, su kuriuo lengva skaičiuoti. Kiek jos iš tikrųjų yra dabar, rašome kitame skyriuje.
Jei kainos kasmet pakyla 3 %, po dešimties metų viskas kainuoja 1,34 karto daugiau nei šiandien. Tai, kas dabar kainuoja 10 000 €, tada kainuos 13 439 €. Žiūrint iš kitos pusės, jūsų 10 000 € tada nupirks tiek, kiek šiandien nupirktumėte už 7 441 €.
Dingusi dalis – 2 559 €, arba 25,6 %. Gali kilti klausimas, kodėl ne 30 %, juk 3 % kartojasi dešimt metų. Atsakymas paprastas: kainų kilimas „sudedamas“ kaip palūkanos, nes kiekvienų metų 3 % skaičiuojami nuo jau pakilusių kainų. Kainos pakyla apie 34 %, o jūsų pinigų vertė nukrinta 25,6 %. Tai du to paties reiškinio vaizdai.
Padalinus iš 120 mėnesių, išeina maždaug 21 € per mėnesį. Tarsi prenumerata, kurios niekada neužsisakėte. Ir ji auga kartu su laiku: esant tam pačiam 3 %, po 20 metų 10 000 € nupirks tiek, kiek šiandien 5 537 €.
Kiek infliacija Lietuvoje dabar
Naujausi duomenys – už 2026 m. rugsėjį. Pagal ES suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), kuriuo lyginamos šalys ir kuriuo remiasi Europos Centrinis Bankas, metinė infliacija, tai yra kainos rugsėjį, palyginti su 2025 m. rugsėjo kainomis, Lietuvoje siekė 6,1 %. Euro zonoje – 3,8 %. Lietuvos bankas savo komentare (2026 m. spalio 13 d.) rašo, kad tai signalas, kurį reikia rimtai analizuoti.
Šalia dažnai matysite dar vieną skaičių, vidutinę metinę infliaciją, šį kartą 4,5 %. Ji lygina paskutinių dvylikos mėnesių kainų vidurkį su ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkiu. Kai ji mažesnė už paskutinio mėnesio metinę infliaciją, ankstesniais mėnesiais kainos kilo lėčiau. Be to, Lietuvos statistikoje yra nacionalinis vartotojų kainų indeksas (VKI): pagal jį rugsėjį metinė infliacija siekė 6,7 %, vidutinė metinė – 4,9 %. Skaičiai skiriasi, nes skiriasi krepšelio sudėtis ir skaičiavimo taisyklės, bet kryptis ta pati: kainos pastaruoju metu kyla sparčiai.
Daugiausia kainas kėlė degalai, šildymas, medienos kuras, automobilių remontas, restoranai ir kavinės. Europos Centrinis Bankas euro zonoje siekia 2 % infliacijos vidutiniu laikotarpiu, todėl dabartinis lygis nuo tikslo yra gerokai nutolęs. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija sumažės nuo maždaug 5,1 % šiemet iki 3,1 % 2027 m. ir 2,6 % 2028 m., bet prognozės nėra garantija.
Ir ne pirmą kartą ji šokinėja. 2022 m. rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje pagal SVKI siekė 22,5 %, po ketverių metų – 6,1 %. Kokia bus po dešimties, nežino niekas, todėl visi šio straipsnio skaičiavimai yra ne prognozės, o „o kas, jeigu“.
Ką 10 000 € nupirks esant skirtingai infliacijai
Pažiūrėkime, kaip keičiasi pavyzdys, kai infliacija kitokia. Skaičiai rodo, kiek vertos 10 000 € po dešimties metų, jei visus metus kainos kiltų vienodai.
Jei 6,1 % išsilaikytų visus dešimt metų, 10 000 € nupirktų tiek, kiek šiandien 5 532 €. Apie 45 % vertės, 4 468 €, dingtų nieko neišleidus. Tačiau tai nėra prognozė: tikroji infliacija nė vienais metais nebūna tokia lygi, todėl lentelę imkite kaip jautrumo patikrą, o ne kaip planą.
Kodėl mūsų skaičiuoklės kalba apie realią grąžą
Tarkime, taupymo sąskaita moka 3 % per metus. Pinigų daugėja, ir tuo galima pasidžiaugti. Bet jei kainos tuo pat metu kyla 3 %, parduotuvėje galėsite nupirkti lygiai tiek pat, kiek anksčiau.
Tai ir yra skirtumas tarp dviejų grąžų. Nominali grąža – tai, ką rodo sąskaita. Reali grąža – tai, kas lieka atskaičius kainų kilimą. Tik antroji parodo, ar jūsų pinigai iš tikrųjų auga.
Pavyzdžiui, 10 % grąža esant 3 % infliacijai duoda ne 7 %, o 6,80 %. O esant 6,1 % infliacijai – 3,68 %. Šiame straipsnyje 10 % yra prielaida, ne pažadas ir ne prognozė: tikrosios grąžos svyruoja, o kai kuriais metais būna neigiamos.
Pažiūrėkite į vidurinę eilutę: sąskaitoje atsirado 3 439 €, bet jūs likote toje pačioje vietoje. Esant 6,1 % infliacijai tos pačios 3 % palūkanos jau reiškia realų nuostolį, 2 566 € perkamosios galios. Apatinėje eilutėje perkamoji galia auga, tačiau tai prielaida, už kurią niekas negarantuoja.
Ką tai keičia kasdienybėje
Pirmiausia: nereikia visų pinigų gelbėti nuo infliacijos. Finansinė pagalvė, atsarga netikėtoms išlaidoms, dažniausiai laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, ne akcijose. Infliacija čia yra kaina už tai, kad pinigai visada po ranka. Mūsų nuomone, tai sąžininga kaina.
Kitaip su pinigais, kurių neliesite dešimt ar daugiau metų: čia laikas dirba prieš sąskaitoje gulintį skaičių. Žmonės tokiems pinigams renkasi kelis būdus: taupymo sąskaitas ir indėlius, obligacijas, investavimą į fondus. Kiekvienas turi kainą. Palūkanos gali neaplenkti infliacijos, o investicijų vertė svyruoja ir kartais krenta, be jokių garantijų. Kurį rinktis, nesakysime: tai priklauso nuo jūsų tikslų, laiko ir to, kaip jaučiatės, kai rinka krenta. Svarbu, kad žinotumėte, ką lyginate.
Paprastas testas šį vakarą: paimkite savo taupymo sąskaitos palūkanų normą ir atimkite naujausią infliaciją. Jei skirtumas neigiamas, pinigai realiai pigsta. To nereikia dramatizuoti, bet verta žinoti. Tik atminkite, kad ateities infliacija gali būti kitokia, o iš palūkanų dar gali būti išskaičiuojami mokesčiai.
Dar vienas dalykas: oficiali infliacija yra visų gyventojų vidurkis. Jei didžiausia jūsų išlaidų dalis – šildymas ir degalai, jūsų asmeninė infliacija šiuo metu greičiausiai didesnė už vidurkį. Lietuvos bankas turi skaičiuoklę, kurioje, įrašę savo mėnesio išlaidas, pamatysite savo asmeninę infliaciją.
Keturios dažnos klaidos
1. Žiūrėti tik į skaičių sąskaitoje
Išrašas rodo tą pačią sumą ir ramina: „dar nieko nesumažėjo“. Skaičius ir nemažėja. Mažėja tai, ką už jį galite nupirkti. Lyginkite ne eurus su eurais, o eurus su prekėmis: kiek mėnesių maisto ar šildymo užtektų už tą sumą prieš penkerius metus ir dabar.
2. Sumaišyti infliacijos rūšis
Palyginę 3 % palūkanas su 4,5 % vidutine metine infliacija, nuostolį pamatysite mažesnį, nei rodo naujausia metinė 6,1 %. Prieš lyginant pasižiūrėkite, kurį skaičių imate ir ką jis rodo.
3. Tikėtis, kad infliacija bus tokia pat kaip dabar
Per ketverius metus infliacija nukrito nuo 22,5 % iki 6,1 %, bet ji gali ir vėl pakilti. Skaičiuodami ilgam laikui, išbandykite kelias infliacijas, ne vieną.
4. Bėgti nuo infliacijos į tai, ko nesuprantate
Infliacija tikra, bet nuostolis dėl neapgalvoto sprendimo gali būti didesnis už ją. Jei pinigų prireiks po trejų metų, rinkos kritimas gali pasitaikyti būtent tada. Laikas ir ramybė svarbesni už bet kurį procentą.
Kas toliau
Infliacija paaiškina, kodėl vien sąskaitoje gulintys pinigai ilgam laikotarpiui retai yra visas planas. Kitas klausimas – kur žmonės deda pinigus, kai nebenori, kad jie pigtų, ir kokia už tai kaina. Vienas dažnai pasirenkamų būdų – biržos prekiaujami fondai (ETF), apie juos rašome atskirame straipsnyje. O jei dar neturite atsarginių pinigų, pirmiausia verta pažiūrėti į finansinę pagalvę: ji eina prieš investavimą.
Kiek atsarginių pinigų reikia: Finansinės pagalvės gidas ->
Apytiksliai: reali grąža ≈ nominali grąža − infliacija.
Tiksliau: (1 + nominali grąža) / (1 + infliacija) − 1.
